Įsigalint besniegėms žiemoms pavasario polaidžiai užlieja vis mažesnius plotus. Tai sąlygoja pokyčius tiek ežerų, tiek užliejamų pievų ir pelkių ekologinėse sistemose: prastėja vandens telkinių apsivalymas, keičiasi užliejamų plotų maisto medžiagų apykaita, mažėja lydekoms tinkamų nerštaviečių, tilvikiniams paukšiams reikalingų maitinimosi vietų. Kasmet šienaujant Debesnų pelkę išnešama organinė medžiaga, kuri kauptųsi ir sąlygotų pelkės paviršiaus kilimą (pavyzdžiui nendrynai gali sukaupti iki 1 cm organinės medžiagos nuogulų per metus). Susikaupęs storesnis nuogulų sluoksnis apsunkina pelkės maitinimą mineralinėmis medžiagomis turtingais gruntiniais vandenimis, pradeda formuotis tarpinės pelkės, nyksta būdinga gausi šarmingų žemapelkių įvairovė. Išvardintas problemas iš dalies padeda spręsti reguliarus pelkės šienavimas ir ganymas palaikantys pelkės evoliuciją toje pačioje stadijoje.